Vienkartinė planeta

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.

Vienkartinė planeta is a society podcast hosted by LRT, with 486 episodes on record and a Required Pod Score of 80. PitchCentric scores this show on Booking Probability, Listen Score, and live audience signals refreshed every 24 hours.

LRT hosts Vienkartinė planeta, a society show with 486 episodes published.

Our AI reads these to draft pitches. Use them as grounding for a pitch that cites a real guest and a specific topic.

• 

  Vienkartinė planeta

  Tvari mada pagal Stilingą silkę

  Sep 7, 202628 min

  „Aš nesijaučiu [besanti] tvarumo ministrė, bet stengiuosi susikurti savo spalvotą spintos kapsulę iš to, kas yra išmesta“,– prisipažįsta Kaune gyvenanti verslininkė, tvarios mados entuziastė, Europos klimato pakto ambasadorė Augustė Barbora Budrienė. Dėvėtų drabužių parduotuvę pavadinimu „Dressed Herring“, arba „Stilinga silkė“ ji įkūrė prieš penkerius metus. Šiandien socialiniuose tinkluose Augustė Barbora turi arti 40 tūkst. sekėjų ir savo šmaikščiuose vaizdo įrašuose ne tik pristato išskirtinius gaminius iš antrų rankų, bet ir pasakoja apie jų atnaujinimą bei dalijasi žiniomis apie greitosios mados žalą aplinkai. Susiskambinome pasikalbėti apie tvaraus verslo vertybes, lietuvių požiūrį į dėvėtus drabužius ir kaip išlaikyti optimistišką žvilgsnį į planetos ateitį? Aut. Vaida Pilibaitytė

  ListenShow Notes
• 

  Vienkartinė planeta

  Romo Šležo aplinkosauginiai filmai

  Aug 24, 202628 min

  Romas Šležas (1938-2019) – Bostono lietuvis, kino kūrėjas. 7-ajame dešimtmetyje, t.y. pačioje aplinkosauginio judėjimo JAV pradžioje, jis sukūrė tris pripažinimo sulaukusius aplinkosauginius filmus. „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (liet. „Progresas, kiaulienos statinė ir fazano plunksnos“) atskleidė korupciją baržų kanalo projekte, humoristinis trumpametražis „Pssht!“ pasakojo apie aerozolinius purškalus. Tuo metu filmo apie austrių gaudytojus „Watermen“ (liet. „Vandens žmonės“) premjera įvyko „National Geographic“ organizacijos iškilmingame vakare Vašingtone ir tapo ekologinių filmų žanro klasika. Šiuos filmus Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje pristatė Romo žmona Birutė Vaičjurgis Šležas. Birutė pasakoja daugiau apie tai, kodėl Romą buvo patraukusi aplinkosauginė tematika. Tuo metu filmų kūrėja Holly Fisher, su kuria Romas Šležas kūrė šiuos filmus, prisimena tą laiką, grasinimus, kurių susilaukė, ir kodėl galiausiai nusprendė pasukti į kitas temas bei formatus. „Man atrodo, mes buvome per daug kuklūs ir nemokėjome parduoti to, ką sukūrėme“, – juokiasi H. Fisher. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Panaudotos filmų ištraukos: „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (1966), „Watermen“ (1968) ir „Pssht!“ (1968)

  ListenShow Notes
• 

  Vienkartinė planeta

  Lietuvės atradimai, prisidedantys prie Baltijos pilkųjų ruonių apsaugos

  Jul 27, 202628 min

  „Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi, kad nauji faktų apie šią rūšį, padės ją dar geriau pažinti ir apsaugoti. Šiemet ji tapo pirmąja lietuve, pelniusia UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Šis tarptautinis įvertinimas skiriamas už išskirtinius ekologijos ir darnių ekosistemų tyrimus, o Klaipėdos universiteto doktorantė apdovanota už darbus apie tai, kaip ruoniai po reabilitacijos adaptuojasi Baltijos jūroje. Tyrimo metu mokslininkai palydoviniais siųstuvais stebėjo 30 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre slaugytų pilkųjų ruonių jauniklių. Surinktų duomenų analizė parodė, kad didžioji dauguma paleistų gyvūnų sėkmingai prisitaiko ir apsigyvena tose vietose, kur veisiasi Baltijos jūros ruonių populiacijos. Be to, tyrimai taip pat atskleidė naujų faktų apie šią rūšį, kurie, kaip tikimasi, padės ją geriau pažinti ir apsaugoti. Aut. Vaida Pilibaitytė

  ListenShow Notes
• 

  Vienkartinė planeta

  Kiek žmonių Lietuvoje patiria ekologinį nerimą ir kaip jį atliepti?

  Jul 6, 202628 min

  Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir tam tikro sutrikimo požymius“, – ekologinį nerimą apibrėžia dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė. Reprezentatyvi apklausa rodo, kad stiprų ekologinį nerimą patiria 1,4 procento Lietuvos gyventojų, o nestiprius simptomus – 41 procentas. Tuo metu maždaug trečdalis šalies gyventojų nemano, kad ekologinė krizė kaip nors juos palies. Į ekologinį nerimą gilinasi vaikų ir paauglių psichiatrė, suaugusiųjų psichoterapeutė Neringa Čėnaitė. Ji pasakoja, kad su šiuo nerimu gyvena jau ilgai. Konsultacijose ekologinio nerimo tema irgi kartais iškyla. N. Čėnaitė aptaria, kaip atliepti kito ekologinį nerimą, arba padėti sau, jei tokį nerimą patiriame. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

  ListenShow Notes
• 

  Vienkartinė planeta

  Kiek miestų žaliosios erdvės pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms?

  Jun 22, 202629 min

  Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė yra slaugytoja, geriatrinės slaugos dėstytoja, ir ekologijos ir aplinkotyros doktorantė. Ji siekia išsiaiškinti, kiek aplinkos veiksniai veikia vyresnių žmonių sveikatą, o taip pat, kas svarbu pritaikant miesto žaliąsias erdves taip, kad jose būtų saugu, patogu ir gera lankytis. Su ja vaikščiojame po Alytų ir vertiname miesto centre ir gamtos apsuptyje esančias erdves. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

  ListenShow Notes

Based on semantic analysis of episode topics and host coverage, this show is a strong guest fit for executives in:

Industry fit is computed by PitchCentric using vector embeddings of the show's episode catalog.